- išsivėpėlis
- išsivė̃pėlis, -ė smob. (1) 1. K plg. išsišiepėlis 1. 2. kas negudrus, išsižiojėlis, vėpla: Išsivėpėle, išsivėpėle tu, kaipgi palikai neužkabinusi duris! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išsivėpėlis
Look at other dictionaries:
išsiviepėlis — išsiviẽpėlis, ė smob. (1) 1. Š kas išsiviepęs. 2. Š prk. verksnys. 3. žr. išsivėpėlis 2: Išsiviẽpėlio šmotas be nesi! Vkš. Ko tu, išsiviepėli, čia stovi? Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
